Narkolepsija – simptomai, priežastys ir gydymas

Narkolepsija yra nervų sistemos sutrikimas, kuris sukelti pernelyg didelį mieguistumą dienos metu ir užmigęs staiga nežinant laiko ir vietos. Tai ne tik gali trukdyti kasdienei veiklai, bet ir pakenkti sergančiajam.

Narkolepsiją gali lydėti kiti simptomai, įskaitant: miego paralyžius, haliucinacijos ir katapleksija, kuri yra veido, kaklo ir kelių raumenų silpnumas arba nevaldymas.

Narkolepsija, kurią lydi katapleksija, vadinama 1 tipo narkolepsija, o ta, kuri nėra lydima katapleksijos, vadinama 2 tipo narkolepsija.   

Narkolepsijos priežastys

Tiksli narkolepsijos priežastis nėra žinoma. Tačiau dauguma žmonių, sergančių narkolepsija, turi mažą hipokretino kiekį. Hipokretinas yra cheminė medžiaga smegenyse, kuri kontroliuoja miegą. Manoma, kad mažo hipokretino priežastis yra autoimuninė liga.

Manoma, kad narkolepsiją taip pat sukelia ligos, pažeidžiančios hipokretiną gaminančias smegenų dalis, pavyzdžiui:

  • Smegenų auglys
  • Galvos trauma
  • Encefalitas
  • Išsėtinė sklerozė

Be minėtų ligų, yra keletas veiksnių, galinčių padidinti narkolepsijos riziką arba sukelti autoimunines ligas, sukeliančias narkolepsiją, būtent:

  • 10-30 metų amžiaus
  • Hormoniniai pokyčiai, ypač brendimo ar menopauzės metu
  • Stresas
  • Staigūs miego modelių pokyčiai
  • Infekcijos, tokios kaip streptokokinė bakterinė infekcija arba kiaulių gripo infekcija
  • Paveldimi genetiniai sutrikimai

Narkolepsijos simptomai

Narkolepsijos simptomai gali pasireikšti per kelias savaites arba vystytis lėtai bėgant metams. Toliau pateikiami dažniausiai pasitaikantys narkolepsijos simptomai:

  • Pernelyg didelis mieguistumas dienos metu

    Žmonės, sergantys narkolepsija, visą dieną yra mieguisti, jiems sunku nemiegoti ir susikaupti.

  • Miego priepuolis

    Miego priepuoliai, dėl kurių sergantieji narkolepsija staiga užmiega bet kur ir bet kada. Jei narkolepsija nekontroliuojama, miego priepuoliai gali pasireikšti kelis kartus per dieną.

  • Katapleksija

    Katapleksijai arba staigiam raumenų silpnumui būdingos galūnių suglebimas, dvigubas regėjimas, nusviręs galva ir apatinis žandikaulis, neaiški kalba. Ši būklė gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai ją sukelia tam tikros emocijos, tokios kaip nuostaba, pyktis, džiaugsmas ar juokas. Paprastai katapleksijos priepuoliai ištinka 1-2 kartus per metus.

  • Sutampa arba miego paralyžius

    Ši būklė atsiranda, kai pacientas negali judėti ar kalbėti, kai ketina pabusti arba pradeda užmigti.

  • haliucinacijos

    Narkolepsija sergantys žmonės kartais gali matyti ar išgirsti dalykus, kurie nėra tikri, ypač eidami miegoti ar pabudę.

Be šių bendrųjų simptomų, narkolepsiją taip pat gali lydėti kiti simptomai, pavyzdžiui:

  • Atminties sutrikimas
  • Galvos skausmas
  • Depresija
  • Noras persivalgyti
  • Didelis nuovargis ir nuolatinis energijos trūkumas

Miego su narkolepsija procesas skiriasi nuo įprastų žmonių. Įprastame miego procese yra dvi fazės, būtent REM fazė (Staigus akių judejimas) ir ne REM fazė. Štai paaiškinimas:

Ne REM fazė

Ne REM fazė susideda iš trijų etapų, kurių kiekvienas gali trukti 5–15 minučių. Štai žingsniai:

  • 1 etapas, kai akys užmerktos ir nėra lengva pabusti.
  • 2 stadija sulėtėja širdies susitraukimų dažnis ir sumažėja kūno temperatūra. Tai rodo, kad kūnas ruošiasi gilesniam miego etapui.
  • 3 etapas, kai miegantį žmogų bus sunkiau pabusti. Jei jis pabus, kelias minutes jausis apsvaigęs.

REM fazė

REM fazė atsiranda po to, kai žmogus užmiega 90 minučių. Šioje fazėje pagreitės širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas. REM fazė vyks pakaitomis su ne REM faze.

Pirmoji REM fazės fazė paprastai trunka 10 minučių, o jos trukmė toliau didės iki paskutinės fazės, kuri gali trukti net 1 valandą.  

Žmonėms, sergantiems narkolepsija, miego procesas iš karto pateks į REM fazę, kai pacientas ruošiasi miegoti arba kai jis yra pabudęs ir aktyvus. Tada ši būklė sukelia narkolepsijos simptomus.

Kada eiti pas gydytoją

Pasitarkite su gydytoju, jei per dieną jaučiate per didelį mieguistumą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Taip pat patartina kreiptis į gydytoją, jei po gydymo narkolepsija nepagerėja arba atsiranda naujų simptomų.  

Narkolepsijos diagnozė

Pirmiausia gydytojas ištirs paciento ligos istoriją ir paciento šeimą. Tada gydytojas paklaus apie paciento miego įpročius ir simptomus.

Diagnozei patvirtinti gydytojas taip pat atliks fizinę apžiūrą ir kitus tyrimus, pvz., kraujospūdžio tyrimus ir kraujo tyrimus. Taip pat bus atliktas tolesnis tyrimas naudojant kai kuriuos toliau nurodytus metodus, siekiant nustatyti būklės sunkumą:

1. Epworth mieguistumo skalė (ESS)

ESS gydytojai naudos klausimyną, kad įvertintų tikimybę, kad pacientas užmigs užsiimdamas įvairia veikla, pavyzdžiui, sėdėdamas, skaitydamas ar žiūrėdamas televizorių. Klausimyno balai gali būti naudojami kaip nuoroda gydytojams diagnozuoti ir įvertinti būklės sunkumą.

2. Polisomnografija

Šiuo metodu gydytojas stebės smegenų (elektroencefalografija), širdies (elektrokardiografija), raumenų (elektromiografija) ir akių (elektrookulografijos) elektrinį aktyvumą pacientui miegant, uždėdamas elektrodus ant paciento kūno paviršiaus.

3. Kelių miego delsos testas (MSLT)

MSLT naudojamas nustatyti, kiek laiko pacientas užmiega per dieną. Pacientų bus prašoma kelis kartus miegoti per dieną, matuojama, kiek laiko užtrunka, kol pacientas pradeda užmigti, taip pat įvertinama miego fazė.

Jei pacientas gali lengvai užmigti ir pereina į miego fazę Staigus akių judejimas (REM) greitai, pacientas labiau linkęs sirgti narkolepsija.

4. Hipokretino lygio matavimas

Hipokretino koncentracija tiriama naudojant smegenų ir nugaros smegenų skysčio (cerebrospinalinio skysčio) mėginius, paimtus juosmeninės punkcijos būdu (1 pav.).juosmens punkcija), kuris adata siurbia skystį iš apatinės stuburo dalies.

Narkolepsijos gydymas

Narkolepsijos gydymo dar nėra. Gydymo tikslas – tik kontroliuoti simptomus, kad nebūtų sutrikdyta paciento veikla.

Lengvos narkolepsijos atveju gydymas gali būti atliekamas keičiant miego įpročius. Toliau pateikiami keli būdai, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte mieguistumą dieną ir pagerintumėte miego kokybę naktį:

  • Reguliariai mankštinkitės bent 30 minučių kiekvieną dieną ir nedarykite to per arti prieš miegą. Rekomenduojama mankštintis bent 2 valandas prieš miegą.
  • Venkite valgyti sunkų maistą prieš miegą.
  • Stenkitės keltis ryte ir eiti miegoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
  • Įpraskite po pietų pasnausti 10–15 minučių.
  • Nevartokite kofeino ir alkoholio, venkite rūkyti prieš miegą.
  • Prieš miegą darykite dalykus, kurie gali atsipalaiduoti, pavyzdžiui, skaitykite arba išsimaudykite šiltoje vonioje.
  • Padarykite kuo patogesnę atmosferą ir kambario temperatūrą.

Jei simptomai yra pakankamai sunkūs, pacientui reikia skirti vaistų. Skiriami vaistai bus pritaikyti atsižvelgiant į sunkumą, amžių, ligos istoriją, bendrą sveikatos būklę ir galimą šalutinį poveikį.

Kai kurie vaistai, vartojami narkolepsijos simptomams palengvinti, yra šie:

  • Stimuliatoriai, tokie kaip metilfenidatas, stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir padeda sergantiesiems nemiegoti dienos metu
  • Tricikliai antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas, padedantys sumažinti katapleksijos simptomus
  • Antidepresantų rūšys spasirenkami serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), slopina miegą, mažina katapleksijos simptomus, haliucinacijas ir miego paralyžius
  • Natrio oksibatas, skirtas išvengti katapleksijos ir palengvinti pernelyg didelį mieguistumą dieną
  • Pitolizantas, padedantis išleisti histaminą smegenyse ir sumažinti dienos mieguistumą

Narkolepsijos komplikacijos

Narkolepsija gali sukelti komplikacijų, kurios turi įtakos paciento fizinei ir psichinei būklei. Galimos komplikacijos:

  • Nutukimas

    Šią būklę gali sukelti per didelis valgymas ir judėjimo trūkumas dėl dažno miego.

  • Neigiamas socialinės aplinkos vertinimas

    Narkolepsija taip pat gali priversti ligonius neigiamai įvertinti supančios aplinkos. Tokiu atveju kenčiantis gali būti laikomas tinginiu, nes jis dažnai užmiega.

  • Fizinis sužalojimas

    Fizinių sužalojimų rizika gali kilti, kai miego priepuoliai įvyksta netinkamu laiku, pavyzdžiui, vairuojant ar gaminant maistą.

  • Susilpnėjusi koncentracija ir atmintis

    Netinkamai gydoma narkolepsija gali sumažinti koncentraciją ir atmintį. Dėl šios būklės ligoniams gali būti sunku atlikti užduotis, dirbti mokykloje ar darbe.

Narkolepsijos komplikacijų galima išvengti reguliariai mankštinantis, kad išvengtumėte nutukimo, nevairuojant ir nenaudojant pavojingos įrangos, kad išvengtumėte traumų, ir paaiškindami aplinkiniams apie savo būklę, kad išvengtumėte neigiamų sprendimų.

Narkolepsijos prevencija

Narkolepsijos išvengti negalima, tačiau reguliarūs vaistai gali padėti sumažinti galimų miego priepuolių skaičių. Be to, atliekant pirmiau minėtus miego kokybės gerinimo būdus, taip pat galima išvengti narkolepsijos simptomų atsiradimo.