Infuzijos terapija tik esant toliau nurodytoms sveikatos būklėms

Infuzinė terapija yra metodas gydymas, kuriuo siekiama suteiktiskystis arba narkotikų per kraujagyslėsh. Šis metodas ypač svarbus pacientams, kuriems yra dehidratacija, patirtį kraujuoja, negali nuryti, ištinka koma ar ruošiamasi operuoti.

Pagrindinis infuzinės terapijos tikslas – į paciento organizmą tiekti tam tikrą skysčių kiekį, kuris pakeistų dėl tam tikrų ligų ar medicininių procedūrų prarastus kūno skysčius ir elektrolitus.

Ši infuzinė terapija paprastai skiriama pacientams, kuriems trūksta kūno skysčių ir elektrolitų (dehidracija), kai pacientas negali valgyti ir gerti arba valgo ir gėrimų nepakanka. Be to, infuzinė terapija taip pat taikoma siekiant palengvinti injekcinių vaistų, kuriuos reikia leisti per veną, skyrimą.

NaudaTerapija infuzijasapskritai

Infuzijos terapijoje naudojama daugybė intraveninių skysčių tipų, tačiau paprastai į veną leidžiamuose skysčiuose yra vandens, elektrolitų ir gliukozės. Į veną leidžiamo skysčio tipas priklauso nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus, elektrolitų kiekio ir cukraus kiekio kraujyje. Be skysčių skyrimo, prieš kraujo perpylimą reikia atlikti ir infuzinę terapiją.

Toliau pateikiamos kelios įprastos sąlygos, kurioms reikalinga infuzinė terapija:

  • Virškinimo sutrikimai, tokie kaip sunkus viduriavimas, skrandžio opos ir kraujavimas iš virškinimo trakto.
  • Sunki dehidratacija.
  • Širdies smūgis.
  • insultas
  • Apsinuodijimas
  • Šokas.
  • Pacientai, kurių organų funkcija sutrikusi, pvz., inkstų ar kepenų nepakankamumas.
  • Vėžys
  • Sunki infekcija arba sepsis.
  • Sunkus mitybos trūkumas.
  • Sąmonės netekimas arba koma.

Infuzinės terapijos skyrimas pacientams neapsiriboja aukščiau nurodytomis sąlygomis. Dėl daugelio kitų sveikatos būklių taip pat gali prireikti intraveninio gydymo, pvz., rimto sužalojimo, sunkaus nudegimo ar pasiruošimo didelei operacijai.

Skysčių dozę ir pasirinkimą infuzinės terapijos metu nustato gydytojas, paprastai jam padės slaugytoja. Infuzijos terapija, kurią atlieka gydytojas arba slaugytoja klinikoje ar ligoninėje, paprastai yra saugi, nors vis tiek galimi šalutiniai poveikiai.

Kai kurie šalutiniai poveikiai, kurie gali atsirasti dėl infuzijos terapijos, yra infekcija, alerginės reakcijos, kraujo krešuliai ir oro embolija. Nedelsdami pasakykite slaugytojai arba gydytojui, jei infuzijos vietoje pastebėjote bet kokius infekcijos požymius, tokius kaip patinimas, paraudimas ir skausmas, arba jei IV linijoje yra oro burbuliukų.