Pneumotoraksas - simptomai, priežastys ir gydymas

Pneumotoraksas yra būklė, kai ore susikaupia oras ertmė pleura, kuri yra tarpas tarp plaučių ir krūtinės ląstos. Oras gali patekti dėl krūtinės ląstos pažeidimo ar plaučių audinio plyšimo. Dėl to plaučiai ištuštėja (susitraukia) ir negali išsiplėsti.

Atsižvelgiant į priežastį, pneumotoraksas skirstomas į du: trauminį pneumotoraksą ir netrauminį pneumotoraksą. Trauminis pneumotoraksas gali atsirasti dėl plaučių ar krūtinės sienelės sužalojimo, o netrauminis pneumotoraksas gali atsirasti su plaučių liga arba be jos.

Vertinant pagal sunkumą, pneumotoraksą galima suskirstyti į:

  • Paprastas pneumotoraksas

    Įjungta paprastas pneumotoraksas, griūva tik dalis plaučių, tačiau dėl to gali sumažėti deguonies kiekis kraujyje ir atsirasti dusulys. Paprastas pneumotoraksas nėra avarinė situacija, bet vis tiek reikia stebėti.

  • Įtempimo pneumotoraksas

    Įjungta įtampos pneumotoraksas, kolapsuoja visos plaučių dalys, dėl ko susilpnėja širdies ir kitų organų veikla. Įtempimo pneumotoraksas gali sukelti mirtį, jei nebus nedelsiant gydoma.

Pneumotorakso priežastys

Pneumotoraksas gali atsirasti staiga be jokios žinomos priežasties arba dėl bet kurios iš šių būklių:

  • Plaučių ligos, sukeliančios audinių pažeidimus, pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių infekcijos ir cistinė fibrozė
  • Krūtinės sužalojimai, pavyzdžiui, dėl šautinių žaizdų, durtinių žaizdų, smūgių, lūžusių šonkaulių arba medicininių procedūrų, tokių kaip biopsijos ir CPR
  • Oru užpildytų maišelių (pūslių) plyšimas ne plaučiuose dėl emfizemos ar LOPL
  • Oro slėgio disbalansas krūtinėje dėl kvėpavimo aparato ar ventiliatoriaus naudojimo

Pneumotorakso rizikos veiksniai

Pneumotoraksą iš esmės gali patirti kiekvienas. Tačiau žmonėms, turintiems šias sąlygas, yra didesnė pneumotorakso išsivystymo rizika:

  • Vyriška lytis
  • 20 ir 40 metų
  • Turėkite rūkymo įprotį
  • Sergantiems plaučių ligomis, ypač LOPL
  • Šeimoje yra buvę pneumotorakso atvejų
  • Ar anksčiau sirgote pneumotoraksu?

Pneumotorakso simptomai

Padidėjęs oro slėgis pleuroje neleis plaučiams išsiplėsti įkvėpus. Dėl to atsiranda tokie simptomai kaip:

  • Krūtinės skausmas
  • Sunku kvėpuoti
  • Šaltas prakaitas
  • Melsva arba melsva odos spalva
  • Širdies plakimas
  • Silpnas
  • Kosulys

Kada eiti pas gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų, ypač jei jie atsiranda po krūtinės traumos arba turite bet kurį iš aukščiau išvardytų rizikos veiksnių.

Svarbu nepamiršti, kad tyrimus vis tiek reikia atlikti, jei turite krūtinės traumą, net jei neturite jokių simptomų arba turite tik lengvus simptomus.

Jei krūtinės skausmas nepakeliamas arba kvėpavimas pablogėja, vykite į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Pneumotorakso diagnozė

Gydytojas paklaus apie paciento patiriamus simptomus ir atliks fizinę apžiūrą, ty klausydamasis garso paciento krūtinėje naudojant stetoskopą. Tada, norėdamas patvirtinti diagnozę, gydytojas atliks papildomus tyrimus su:

  • Arterinio kraujo dujų analizė, skirta išmatuoti deguonies kiekį paciento kraujyje
  • Nuskaitykite ultragarsu, krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterine tomografija, kad gautumėte paciento plaučių būklės vaizdą

Pneumotorakso gydymas

Gydant pneumotoraksą, siekiama sumažinti spaudimą plaučiuose, kad plaučiai galėtų tinkamai išsiplėsti ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui. Gydymo metodas, kurį pasirinks gydytojas, priklauso nuo paciento sunkumo ir būklės.

Toliau pateikiami keli gydymo metodai, kurie gali būti naudojami pneumotorakso gydymui:

1. Stebėjimas

Jei sugriuvo tik nedidelė paciento plaučių dalis ir nėra didelio kvėpavimo sutrikimo, gydytojas gali tiesiog stebėti paciento būklę.

Stebėjimas atliekamas periodiškai atliekant rentgeno spindulius, kol paciento plaučiai vėl gali išsiplėsti. Gydytojas taip pat duos deguonies, jei pacientui sunku kvėpuoti arba sumažėja deguonies lygis jo organizme.

Stebėjimo laikotarpiu gydytojas paprašys paciento neužsiimti sunkios veiklos ir nekeliauti lėktuvu, kol atsigaus plaučiai.

2. Adatos aspiracija arba krūtinės vamzdelio įvedimas

Jei sugriuvo didžioji plaučių dalis, gydytojas turi pašalinti pleuros ertmėje susikaupusį orą. Norėdami tai padaryti, gydytojai gali naudoti šiuos metodus:

  • Adatos aspiracija, t.y. adata įsmeigus į paciento krūtinę
  • Krūtinės vamzdelio įrengimas, būtent įkišant vamzdelį per pjūvį tarp krūtinkaulio, kad oras galėtų išeiti per šį vamzdelį

3. Nechirurginės priemonės

Jei po gydymo aukščiau nurodytomis procedūromis plaučiai vis tiek neišsiplečia, gydytojas atliks nechirurgines priemones, tokias kaip:

  • dirgina pleuros ertmę, kad ji priliptų prie krūtinės sienelės, todėl oras nebegali patekti į pleuros ertmę
  • Kraujo paėmimas iš paciento rankos ir įkišimas į krūtinės ląstos vamzdelį, kad būtų užblokuotas oro nutekėjimas
  • Įstatykite vienpusį vožtuvą kvėpavimo takuose per mažą vamzdelį (bronchoskopą), kuris įkišamas per gerklę, kad plaučiai galėtų tinkamai išsiplėsti ir daugiau oro nepatektų į pleuros ertmę.

4. Chirurgija

Chirurgija atliekama, jei kiti gydymo metodai yra neveiksmingi arba pneumotoraksas atsinaujina. Chirurgija atliekama nesandariai plaučių daliai pataisyti.

Sunkiais atvejais gydytojas atliks lobektomiją, kuri yra sugriuvusio plaučių dalies (skilties) pašalinimas.

Pneumotorakso komplikacijos

Sunkus pneumotoraksas yra pavojinga būklė. Jei nekontroliuojamas, pacientai gali patirti komplikacijų, tokių kaip:

  • Plaučių edema, kuri yra skysčių susikaupimas plaučių maišeliuose
  • Pneumomediastinum, kuris yra oro sankaupa krūtinės viduryje
  • Empyema, kuri yra pūlių sankaupa pleuros ertmėje
  • Hemopneumotoraksas, kuris yra oro ir kraujo kaupimasis pleuros ertmėje
  • Pneumoperikardas, kuris yra oro sankaupa tarp širdies sluoksnių
  • Hipoksemija – deguonies trūkumas kraujyje dėl kvėpavimo nepakankamumo
  • širdies sustojimas
  • Poodinė emfizema

Pneumotorakso prevencija

Nežinoma, kaip išvengti pneumotorakso. Tačiau, jei anksčiau sirgote pneumotoraksu, vadovaukitės toliau pateiktomis rekomendacijomis, kad išvengtumėte šios būklės pasikartojimo:

  • Nustok rūkyti.
  • Reguliariai tikrinkite savo būklę pas gydytoją.
  • Nutraukite fizinę veiklą, kuri vargina plaučius, pavyzdžiui, nardymą.