Apendicito gydymas be operacijos

Apendicitas paprastai turi būti gydomas chirurginiu būdu. Tačiau jei būklė vis dar lengva ir nesukėlė komplikacijų, apendicitą kartais galima išgydyti be operacijos. Sužinokite, kaip ir koks efektyvus apendicito gydymas be operacijos.

Apendiksas yra storosios žarnos dalis, primenanti mažą ir ploną maždaug 5–10 cm dydžio maišelį. Kai apendiksas užsikimšęs, jame gali greitai daugintis bakterijos ir dėl to apendiksas gali užsidegti. Tai sukelia apendicitą ar apendicitą.

Štai keletas simptomų, galinčių sukelti apendicitą:

  • Stiprus skausmas apatinėje dešinėje pilvo dalyje ir aplink bambą
  • Skausmas, kuris sustiprėja kosint ar vaikštant
  • Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas
  • Apetito praradimas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Patinęs pilvas
  • Karščiavimas
  • Sunku išleisti dujas

Apendicitas gali būti rimta, potencialiai pavojinga gyvybei būklė. Jei negydoma greitai, uždegiminis apendiksas gali plyšti ir sukelti sepsį arba infekcijos plitimą į pilvo sienelės gleivinę (peritonitą).

Negydomas apendicitas šias komplikacijas gali sukelti maždaug per 48–72 valandas. Šią ligą paprastai reikia gydyti apendektomija. Tačiau yra keletas apendicito atvejų, kuriuos galima gydyti be operacijos.

Kaip gydyti apendicitą be operacijos

Kai kuriais atvejais apendicitas gali būti gydomas be operacijos, būtent skiriant antibiotikus. Tačiau apendicitą be operacijos galima gydyti tik esant lengvam apendicitui, kuris nebuvo lydimas komplikacijų ar apendikso plyšimo.

Gydytojo paskirtas antibiotikų tipas bus pritaikytas prie infekciją sukeliančio mikrobų tipo priede. Antibiotikų vaistai taip pat gali būti skiriami injekcijomis arba geriant antibiotikus. Gydymo metu paciento būklę vis tiek turi stebėti gydytojas.

Jei paciento būklė nepagerėja arba net pablogėja, nepaisant vartojamų vaistų, apendicitui gydyti vis tiek reikia atlikti operaciją.

Tuo tarpu pacientams, sergantiems apendicitu, sėkmingai gydomiems vaistais be operacijos, gydytojas patars pakartotinai išsitirti per 6 mėnesius.

Siekdamas stebėti paciento apendikso būklę, gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą ir pagalbinius tyrimus, tokius kaip kolonoskopija, kraujo tyrimai ir radiologiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai, ultragarsas ar pilvo kompiuterinė tomografija.

Svarbu atsiminti, kad neįrodyta, kad apendicitas gali būti gydomas vaistažolių preparatais, tokiais kaip ciberžolė. Todėl šiai ligai gydyti nerekomenduojama vartoti augalinių vaistų.

Apendicito gydymo veiksmingumas be operacijos

Įvairūs tyrimai teigia, kad antibiotikų skyrimas be operacijos yra gana veiksmingas gydant lengvą apendicitą. Maždaug 60% apendicitu sergančių pacientų, gydomų tik antibiotikais, per 5 metus po gydymo apendikso chirurginiu būdu šalinti nereikia.

Tačiau kai kuriems pacientams, nepaisant antibiotikų, vis tiek reikia atlikti apendektomiją. Apskaičiuota, kad maždaug 25% pacientų, sergančių apendicitu, atliekama operacija, nors jie anksčiau buvo vartoję antibiotikų.

Apendicito gydymas be operacijos turi dar vieną trūkumą – apendicito pasikartojimo riziką. Tyrimai rodo, kad kai kuriems apendicitu sergantiems pacientams, kuriems antibiotikai buvo skirti be operacijos, apendicitas gali pasikartoti per 5 metus.

Apendicito gydymas be operacijos taip pat ne visada efektyvus ir sėkmingas. Tam tikrais atvejais pacientai vis tiek gali patirti komplikacijų, net jei jie gavo antibiotikų.

Apendicito gydymo antibiotikais sėkmei įtakos turi keli dalykai, pavyzdžiui, apendikolitas organizme. Apendikolitas arba fekalitas – tai kietos išmatos, esančios priede.

Nors jį galima išgydyti be operacijos, apendicito nerekomenduojama gydyti savarankiškai, be gydytojo pagalbos.

Atsižvelgiant į tai, kad ši būklė gali greitai pablogėti ir ne visada gali būti gydoma antibiotikais be operacijos, vis tiek turite kreiptis į gydytoją, jei atsiranda apendicito simptomų.

Atlikęs tyrimą, kad įvertintų jūsų būklę ir apendicito sunkumą, gydytojas paskirs tinkamą apendicito gydymą vaistais arba operacija.