Apalpimas yra laikinas sąmonės netekimas, kuris atsiranda staiga. Žmonės, kurie apalpo, vėliau gali grįžti prie sąmonės. Ši būklė gali prasidėti galvos svaigimu, pykinimu ir neryškiu matymu, tada sąmonės netekimas iki kritimo.
Medicinoje alpimas vadinamas sinkope. Ši būklė paprastai trunka kelias sekundes ar kelias minutes. Apalpimą sukelia staigus smegenų kraujotakos sulėtėjimas, todėl smegenys negauna pakankamai deguonies.
Jei alpimas nėra sukeltas konkretaus sveikatos sutrikimo, jis paprastai yra nekenksmingas. Tačiau jei alpimą sukelia sveikatos būklė ar liga, reikia atlikti tyrimą ir gydymą, kad alpimas nepasikartotų.
SimptomasAlpsta
Prieš apalpdamas žmogus paprastai patiria ankstyvus simptomus:
- Mieguistas.
- Išgaruoti.
- Pykinimas, nerimas, greitas kvėpavimas ir staigus šaltas prakaitas.
- Apsvaigęs ir netvirtas kūnas, ypač stovint.
- Svaigsta ir kaip plūduriuoja.
- Regėjimo srityje atsiranda neryškus matymas arba juodi taškai.
- Ausyse skamba
- Galvos skausmas.
- Širdies plakimas.
Po to kūnas jausis pasimetęs, o vėliau be sąmonės. Pradiniai alpimo simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, yra net tokių, kurie iki alpimo pradinių simptomų visai nejaučia.
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su savo gydytoju, jei alpstate be aiškios priežasties arba kartojasi. Gydytojo apžiūra reikalinga, kad būtų galima nustatyti ir gydyti alpimo priežastį, kad tai nepasikartotų ateityje.
Apalpusį asmenį nedelsdami nuveskite į greitąją medicinos pagalbą, jei jam pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:
- Nekvėpuoja.
- Sąmonės netekimas ilgiau nei 1-2 minutes.
- Kraujavimas ar sužalojimas.
- Yra nėščia.
- traukuliai.
- Niekada anksčiau nenualpdavo arba apalpdavo dažnai.
- Sergate arba šiuo metu sergate cukriniu diabetu, hipertenzija, hipotenzija ar širdies liga.
- Jaučiate krūtinės skausmą ar širdies plakimą prieš apalpimą.
- Anksčiau yra patyręs galvos traumą.
Gydytojo apžiūrą reikia atlikti ir tuomet, jei apalpęs žmogus ilgą laiką išlieka sutrikęs arba pabudęs iš alpimo negali pajudinti rankų ar kojų.
Apalpimo priežastys
Alpimas atsiranda dėl to, kad staiga sumažėja kraujospūdis ir sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis. Sąlygos, kurios gali sukelti alpimą, yra stresas, baimė, per karštas oras ir staigūs padėties pokyčiai.
Be to, yra keletas sveikatos būklių, dėl kurių gali atsirasti alpimas, būtent:
Nervų sistemos sutrikimai
Nervų sistemos, atsakingos už širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio reguliavimą, ty autonominės nervų sistemos, sutrikimai gali sukelti žmogaus alpimą. Ligos, kurios gali sukelti nervų sistemos sutrikimus, yra šios: ūminė ar poūmė disautonomija ir lėtinis preganglioninis autonominis nepakankamumas.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Apalpimą gali sukelti ir širdies bei kraujagyslių sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti įvairūs – nuo aritmijų, širdies vožtuvų susiaurėjimo iki širdies struktūros anomalijų ar anomalijų.
Hiperventiliacija
Hiperventiliacija yra būklė, kai žmogus pradeda per greitai kvėpuoti. Tai sukelia deguonies ir anglies dioksido lygio organizme disbalansą. Kai žmogus hiperventiliuoja, anglies dvideginio kiekis organizme sumažės.
Po kurio laiko mažas anglies dioksido kiekis paskatins kraujagyslių, tiekiančių kraują į smegenis, susiaurėjimą ir galiausiai sukels alpimą. Ši būklė dažnai pasireiškia žmonėms, kurie jaučia paniką ar nerimą.
Be pirmiau minėtų sąlygų, alpimas taip pat būdingas žmonėms, kurie:
- Sergate cukriniu diabetu arba liga, kuri gali paveikti nervų sistemą, pvz., netinkama mityba, alkoholizmas ir amiloidozė.
- Vaistų, galinčių turėti įtakos kraujospūdžiui, vartojimas, pvz., hipertenzija, alergija ir depresijos vaistai.
Apalpimo diagnozė
Gydytojas klausia paciento ar pacientą priėmusio asmens, kokių nusiskundimų patyrė pacientas prieš apalpdamas. Bus užduodami klausimai apie paciento apalpimo trukmę ir padėtį, jo ligos istoriją ir vartojamus vaistus bei paciento savijautą pabudus.
Tada gydytojas, naudodamas Glazgo komos skalę (GCS), patikrins paciento sąmonę ir atliks tyrimą, kad nustatytų alpimo priežastį. Kai kuriais atvejais apalpimo priežasčiai nustatyti pakanka vien fizinės apžiūros. Tačiau kitais atvejais, norint nustatyti alpimo priežastį, reikia atlikti keletą toliau nurodytų tyrimų:
- Kraujo tyrimai, įskaitant cukraus kiekio kraujyje patikrinimą.
- Elektrokardiograma (EKG), kad būtų galima pamatyti elektrinį širdies aktyvumą.
- Echokardiograma, leidžianti pamatyti širdies struktūrą ir kraujotaką širdyje.
- Elektroencefalograma (EEG), skirta įvertinti elektrinį aktyvumą smegenyse.
- Holterio monitorius, leidžiantis įrašyti širdies būklę mažiausiai 24 valandas.
- KT skenavimas, norint pamatyti tam tikrų organų ar audinių struktūrą.
Apalpimo gydymas
Apalpimas bus gydomas atsižvelgiant į priežastį. Apalpimo gydymo principas yra padidinti kraujo tekėjimą į smegenis, kad būtų patenkintas deguonies poreikis. Jei jaučiate pirmuosius alpimo simptomus, pabandykite sėdėti ir padėti galvą tarp kelių sulenktai.
Jei matote, kad kažkas alpsta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba į ligoninę. Laukdami, kol atvyks pagalba, imkitės šių pirmosios pagalbos veiksmų:
- Nuneškite pacientą į saugią vietą gulint ir įsitikinkite, kad paciento padėtis yra patogi.
- Pažadinkite pacientą purtydami kūną, skambindami pakankamai garsiai arba suteikdami skausmingus dirgiklius, pavyzdžiui, sugnybdami ir uždėdami šaltą rankšluostį ant veido ar kaklo.
- Patikrinkite, ar pacientas kvėpuoja ir ar nėra kvėpavimo takų kliūčių.
- Atlaisvinkite paciento drabužius arba per ankštus priedus, pvz., apykakles ir diržus. Jei įmanoma, nuneškite pacientą į vėsią arba gerai vėdinamą patalpą.
- Apvyniokite pacientą antklode, jei jo oda liečiant jaučiasi šalta.
Jei pacientas jau sąmoningas, suteikite pagalbą:
- Leiskite pacientui atsigulti. Palaukite apie 10 minučių, prieš leisdami jam atsisėsti ar stovėti.
- Duokite pacientui atsigerti ar pavalgyti, ypač jei žinoma, kad pacientas nevalgė per paskutines 6 valandas arba serga diabetu.
- Lydėti pacientą, kol jis bus visiškai sąmoningas.
Kai atvyksta medicininė pagalba, pasakykite gydytojui arba medicinos pareigūnui, kiek laiko pacientas buvo be sąmonės ir ką darėte.
Gydymas ir gydymas, kurį gydytojai skirs apalpusiems pacientams, bus pritaikyti prie priežasties. Be to, gydytojas taip pat patars pacientui:
- Venkite provokuojančių veiksnių, tokių kaip stresas, per ilgas stovėjimas arba buvimo karštoje ir tvankioje patalpoje.
- Pakankamas skysčių poreikis, apribokite druskos, kofeino ir alkoholio vartojimą ir laikykitės valgio porcijų.
Apalpimą galima įveikti ir jo išvengti tinkamai gydant. Tačiau praeityje apalpusiems žmonėms gresia didesnė alpimo rizika vėliau.
Apalpimo komplikacijos
Apalpimas dažniausiai yra nekenksmingas, tačiau gali būti pavojingas, jei jis įvyksta tam tikru laiku ar tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, vairuojant ar dideliame aukštyje. Dėl to pacientas gali nukristi, susitrenkti ir susižaloti.
Be to, norint išvengti šių ligų komplikacijų, reikia gydyti apalpimą, kurį sukelia tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, nervų sistemos sutrikimai ir širdies ligos.
Apalpimo prevencija
Norint išvengti alpimo, žmonėms, turintiems alpimo rizikos veiksnių arba anksčiau apalpusiams, patariama:
- Atpažinkite situacijas, kurios gali sukelti alpimą, ir venkite jų.
- Išmokite valdyti stresą ir paniką, pavyzdžiui, praktikuodami kvėpavimo pratimus ar užsiimdami joga.
- Stenkitės išlaikyti savo formą pakankamai ilsėdamiesi ir pernelyg nepavargdami.
- Valgykite reguliariai ir valgykite sveiką maistą su subalansuota mityba.
- Reikia pakankamai skysčių geriant pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Lėtai keiskite padėtį, kai atsistosite iš sėdimos ar gulimos padėties.
- Nedelsdami atsigulkite arba atsisėskite, jei prieš apalpdami pajutote simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ar šaltas prakaitas.
- Reguliarūs patikrinimai pas gydytoją, jei turite sveikatos problemų, dėl kurių gresia alpimas.