Vandens terapija ne tik patenkina kūno skysčių poreikį, bet ir gali suteikti įvairių naudos sveikatai. Tačiau ši terapija neturėtų būti atliekama neatsargiai, nes įprotis gerti per daug vandens gali kelti pavojų sveikatai.
Vanduo atlieka įvairias organizmui svarbias funkcijas, pavyzdžiui, gerina virškinimą, reguliuoja kūno temperatūrą ir padeda metabolizmui inkstuose. Todėl labai svarbu patenkinti organizmo skysčių poreikį geriant vandenį.
Kiekvieno žmogaus skysčių poreikiai paprastai skiriasi. Tačiau suaugusiems rekomenduojama kasdien suvartoti apie 2 litrus arba 8 stiklines vandens. Na, vandens terapija yra vienas iš būdų patenkinti skysčių suvartojimą, tačiau metodas šiek tiek skiriasi.
Kas yra Vandens terapija?
Vandens terapija atliekama tik geriant daug vandens atsikėlus ryte, kai skrandis dar tuščias. Manoma, kad šis metodas palaiko žarnyno sveikatą ir gerina virškinimą.
Yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant vandens terapiją, būtent:
- Naudokite įprastą arba šiltą vandenį ir venkite šaltų gėrimų.
- Vandenį gerkite 160 ml stikline 4-5 kartus ryte.
- Venkite valytis dantis išgėrę vandens.
- Palaukite apie 45 minutes prieš valgydami pusryčius ar valgydami bet kokį maistą.
- Apribokite valgymą iki 15 minučių ir palaukite 2 valandas prieš valgydami kitą maistą.
Pirmą kartą pradėjus vandens terapiją, šlapinsitės daug kartų, kol organizmas sugebės prisitaikyti prie padidėjusio skysčių kiekio.
Manoma, kad vandens terapija ne tik palaiko žarnyno ir virškinimo trakto sveikatą, bet ir apsaugo nuo įvairių ligų, tokių kaip dehidratacija, hipertenzija, 2 tipo diabetas ir vėžys.
Tačiau už įvairios naudos sveikatai, kurią galima gauti, vandens terapija taip pat gali sukelti apsinuodijimą ar apsinuodijimą.
Ar vandens terapija kelia apsinuodijimo pavojų?
Skysčių reguliavimo ir šalinimo organizme procesą reguliuoja inkstai. Paprastai sveiko jauno suaugusio žmogaus inkstai per valandą gali išskirti pusę litro vandens.
Na, o per trumpą laiką suvartojus per daug vandens, inkstams gali tekti sunkiau apdoroti į organizmą patenkančius skysčius. Laikui bėgant tai gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimą.
Negana to, geriant per daug vandens, gali sumažėti natrio kiekis kraujyje, o tai gali sukelti skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus organizmo ląstelėse. Dėl to yra apsinuodijimas arba apsinuodijimas vandeniu.
Apsinuodijimas vandeniu – tai būklė, kai per trumpą laiką išgėrus per daug vandens druskos ar natrio kiekis kraujyje drastiškai nukrenta iki per žemo lygio.
Apsinuodijęs vandeniu žmogus gali patirti tokius simptomus kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, viduriavimas, traukuliai, raumenų mėšlungis ar sustingimas. Be to, skysčių ir elektrolitų trūkumas organizme taip pat gali sukelti smegenų patinimą iki komos.
Kada reikėtų gerti daugiau vandens?
Vienas iš būdų nustatyti skysčių pakankamumą yra pažvelgti į šlapimo spalvą. Tamsiai geltonas šlapimas yra ženklas, kad organizmas yra dehidratuotas arba dehidratuotas.
Tuo tarpu šlapimo spalva, kuri yra skaidri kaip vanduo, rodo, kad organizme yra vandens perteklius, o tai taip pat pavojinga. Todėl, jei jaučiate, kad nesate ištroškęs, patariama nustoti gerti.
Esant tam tikroms sąlygoms, organizmui reikia daugiau skysčių, todėl reikia daugiau gerti. Toliau pateikiamos kelios sąlygos:
1. Nėščios ar maitinančios krūtimi
Nėštumo metu nėščiosioms rekomenduojama kasdien suvartoti 2,6 litro vandens. Tai svarbu, kad būtų išsaugota motinos ir vaisiaus sveikata.
Be to, geriamasis vanduo nėštumo metu taip pat gali pašalinti toksinus iš organizmo, sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti virškinimą. Žindančioms motinoms skysčių reikia daugiau nei nėščiosioms, tai yra apie 3 litrus.
2. Sportas
Mankštos metu kūno skysčiai bus netekti per prakaitą, kuris išsiskiria iš kūno. Todėl rekomenduojama išgerti daugiau vandens, bent 1,4 litro vandens, kurį išgeriate prieš, per ir po treniruotės.
Tačiau jei mankšta yra intensyvesnė ar trunka ilgiau nei valandą, reikia gerti ir izotoninius gėrimus, kurie pakeistų su prakaitu iš organizmo išsiskiriančius elektrolitus.
3. Karšta aplinka
Karšta temperatūra ar karšta aplinka gali paskatinti lengviau prakaituoti. Jei negersite daugiau vandens, organizmas bus dehidratuotas ir gali dehidratuoti.
4. Tam tikros ligos ar sveikatos būklės
Kai dėl tam tikrų sveikatos problemų vemiate, viduriuojate, karščiuojate, patariama gerti daugiau vandens, kad būtų galima pakeisti prarastus kūno skysčius.
Pacientams, sergantiems šlapimo takų infekcijomis ar akmenimis, taip pat patariama gerti daugiau vandens, kad su šlapimu pasišalintų mikrobai ir akmenys. Tačiau apribokite geriamojo vandens vartojimą, jei sergate kepenų ligomis, inkstų liga ir širdies nepakankamumu.
Na, o matydami naudą ir riziką, esate raginami būti atsargesniems, jei norite išbandyti vandens terapiją. Tačiau vis tiek turėtumėte gerti pakankamai vandens tiek, kiek reikia, ir per pagrįstą laikotarpį.
Jei turite klausimų apie vandens terapiją, nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Be to, kad įsitikintumėte, ar vandens terapija jums yra saugu, gydytojas taip pat padės išsiaiškinti tinkamą skysčių kiekį ir pagal jūsų būklę.