Kraujo fobijos supratimas ir gydymas

Ar kada nors jautėtės labai išsigandę ar paniką, kai pamatėte kraują? Gali būti, kad turite kraujo fobiją. Taigi, kas tai sukelia ir kaip ją ištaisyti? Išsiaiškinkime toliau pateiktoje apžvalgoje.

Fobija yra pernelyg didelė baimė tam tikro objekto, vietos, situacijos ar gyvūno. Yra įvairių fobijų, viena iš jų yra fobija dėl kraujo.

Kraujo fobija yra žinoma kaip hemofobija arba hematofobija. Ši fobija apima specifinį fobijos tipą, kuriam būdinga didžiulė baimė ar nerimas, kai matote kraują – savo, kitų žmonių, gyvūnų kraują ir net kraują vaizdų ar laidų pavidalu per televiziją.

Jei fobija pakankamai stipri, hemofobija sergantys žmonės gali apalpti matydami kraują.

Kraujo fobijos simptomai

Kraujo fobija yra psichikos sutrikimo rūšis. Paprastai žmonės, turintys kraujo fobiją, taip pat kenčia nuo adatų fobijos (tripanofobijos).

Sergant hemofobija, simptomai gali atsirasti tiesiog tiesiogiai arba netiesiogiai matant kraują, pavyzdžiui, žiūrint nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose rodomas kraujas.

Kai kurie žmonės, turintys kraujo fobiją, gali pajusti simptomus tik įsivaizduodami kraują arba tam tikras medicinines procedūras, tokias kaip kraujo tyrimai ar operacija.

Matydami ar galvodami apie dalykus, susijusius su krauju, žmonėms, turintiems kraujo fobiją, gali pasireikšti kai kurie iš šių simptomų:

  • Kūno drebulys ir prakaitavimas
  • Per didelis nerimas ar panika
  • Kūnas staiga pajunta silpnumą
  • Širdis plaka greitai
  • Greitas kvėpavimas arba sunkus jausmas
  • Krūtinės skausmas
  • Alpsta
  • Pykinimas ir vėmimas

Gali būti patvirtinta, kad asmuo turi kraujo fobiją, jei simptomai, atsirandantys pamačius kraują, išlieka ilgiau nei 6 mėnesius.

Kraujo fobijos įtaka sergančiųjų kasdieniam gyvenimui

Kraujo fobija ir adatų fobija yra unikalios fobijos. Nors dauguma fobijų sukelia širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdžio padidėjimą, kraujo fobija ir adatų fobija yra priešingi.

Dėl šios rūšies fobijos kartais gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis ir sumažėti kraujospūdis, dėl to pacientas dažnai nualpsta. Ši būklė žinoma kaip vazovagalinė sinkopė, kuri yra per didelė kūno reakcija į dalykus, kurie sukelia alpimą, pavyzdžiui, kraujo matymą.

Kai kurie kraujo fobiją turintys žmonės dažniausiai bijo kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ar odontologą. Poveikis kiekvienam žmogui yra įvairus ir skirtingas. Sunkiomis sąlygomis hemofobija sergantys žmonės gali patirti depresiją ir apriboti savo veiklą dėl pernelyg didelės kraujo baimės.

Tačiau žmonės, turintys kraujo fobiją, iš tikrųjų žino, kad jų baimė yra per didelė. Tačiau dauguma jų buvo bejėgiai tai suvaldyti.

Tuo tarpu vaikams, kenčiantiems nuo kraujo fobijos, dažniausiai pasireiškia tokie simptomai kaip pykčio priepuoliai, verksmas, vengimas ir atsisakymas matyti ką nors, kas susiję su krauju, slepiasi ar apkabina artimiausius.

Kraujo fobijos rizikos veiksniai

Hematofobija dažnai pasireiškia vaikystėje, maždaug 10-13 metų amžiaus. Ši fobija dažniausiai atsiranda kartu su kitomis fobijomis, tokiomis kaip agorafobija, trypanofobija (spyglių baimė) misofobija (bakterijų baimė) ir tam tikros gyvūnų fobijos, pvz kinofobija(šunų baimė).

Be to, yra keletas veiksnių, galinčių padidinti asmens kraujo fobijos riziką, įskaitant:

  • paveldimumo faktorius.
  • Tėvystės modeliai, pavyzdžiui, tėvai, kurie per daug saugo.
  • Psichologinės traumos istorija, pvz., patyręs nelaimingą atsitikimą arba matęs nelaimingą atsitikimą, sukėlusį gausų kraujavimą.

Kraujo fobijos gydymas

Beveik visų tipų fobija gali būti gydoma ir išgydoma, o kraujo fobija nėra išimtis. Kraujo fobijos gydymas gali būti atliekamas šiais būdais:

1. Psichoterapija

Žmonėms, sergantiems kraujo fobija, paprastai reikia atlikti psichoterapiją. Viena iš psichoterapijos formų, kuri yra veiksminga siekiant įveikti kraujo fobiją, yra kognityvinė elgesio terapija.

Šia terapija siekiama padėti pacientams pakeisti požiūrį ir požiūrį į problemą, šiuo atveju tai perdėta kraujo baimė. Taigi pacientas gali kontroliuoti savo baimę, matydamas kraują.

2. Atsipalaidavimo terapija

Šio tipo psichoterapija orientuota į atsipalaidavimo metodus, tokius kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga. Relaksacijos terapija siekiama kovoti su stresu, nerimu ir kitais simptomais, kurie atsiranda pamačius kraują.

3. Narkotikų vartojimas

Kai kuriais kraujo fobijos atvejais, ypač tais, kurie sukelia sunkius simptomus, gydytojas skirs vaistų, kad įveiktų pernelyg didelį nerimą. Šiuo veiksmu siekiama, kad pacientas būtų ramesnis ir susikoncentruotų į kitus gydymo procesus.

Kai kurios vaistų rūšys, kurias gydytojai paprastai skiria kraujo fobijai gydyti, yra raminamieji vaistai nerimui gydyti ir antidepresantai.

4. Savęs ekspozicijos terapija (desensibilizacija)

Ši terapija atliekama palaipsniui, įtraukiant baimę sukeliantį objektą – kraują. Tačiau ši terapija gali būti atliekama tik tada, kai paciento simptomai pradeda gerėti, kai jis mato kraują.

Šios terapijos metu paciento bus paprašyta atlikti tyrimą, kelis kartus pažiūrėjus į kraują iš nuotraukų ar filmų. Taip tikimasi, kad nerimas ir baimė palaipsniui mažės ir visiškai išnyks.

Be minėtų metodų, yra ir kitų gydymo metodų, kuriais galima įveikti kraujo fobiją, vienas iš jų yra hipnoterapija. Tačiau ši technika turėtų būti atliekama prižiūrint gydytojui.

Patartina nedelsiant kreiptis į psichologą ar psichiatrą, jei pradedate jausti kraujo fobijos simptomus, ypač jei šie simptomai pradeda riboti jūsų veiklą.