Tremoras – simptomai, priežastys ir gydymas

Drebulys yra nekontroliuojami drebantys judesiai, kurie kartojasi, nesuvokdamas, ir atsitinka vienoje ar keliose kūno vietose. Tremoras dažniausiai matomi ir atsitinka po ranka. Tačiau judėjimas Šis drebulys gali pasireikšti ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, kojose arba galva.

Drebulys atsiranda dėl smegenų dalies, kuri reguliuoja raumenų judėjimą, sutrikimų. Drebulys gali būti jaučiamas su pertraukomis arba nuolat. Ši būklė taip pat gali pasirodyti kaip kitų ligų simptomas. Todėl nereikėtų nuvertinti pasikartojančių tremorų atsiradimo.

Tremoro priežastys

Tremorą sukelia smegenų dalies, atsakingos už raumenų judėjimo reguliavimą, sutrikimas. Sutrikimas ir pažeidimas sukelia nekontroliuojamus raumenų susitraukimus, kurie sukelia drebulį ar drebėjimą.

Tremoras paprastai yra ligos, pažeidžiančios centrinę nervų sistemą ir judėjimą, simptomas. Kai kurios ligos, kurios gali sukelti drebulį, yra šios:

  • Išsėtinė sklerozė
  • Hipertiroidizmas
  • Parkinsono liga
  • Galvos trauma
  • insultas

Be pirmiau minėtų ligų, drebėjimą taip pat gali sukelti kelios sąlygos, įskaitant:

  • Žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)
  • Raumenų nuovargis
  • Apsinuodijimas gyvsidabriu
  • Kofeino, pvz., Kavoje, arbatoje ar sodoje, vartojimas
  • Nerimo ar panikos sutrikimas
  • Šalutinis poveikis vartojant vaistus, tokius kaip astmos vaistai, amfetaminai, kortikosteroidai, ličio, ir kai kurie antidepresantai
  • Kepenų nepakankamumas arba inkstų nepakankamumas
  • senatvė
  • Tremoro šeimos istorija

Drebėjimo tipai

Kaip minėta anksčiau, drebulį gali sukelti tam tikros ligos arba tam tikros sąlygos. Štai drebulys skirstomas pagal priežastį:

1. Esminis tremoras

Esminis tremoras yra labiausiai paplitęs tremoro tipas. Tiksli šio tremoro priežastis nėra žinoma, tačiau dažniausiai drebulys yra susijęs su paveldimumu. Asmeniui, kurio vienas iš tėvų kenčia nuo esminio tremoro, yra didesnė rizika susirgti ta pačia liga.

2. Psichogeninis tremoras

Psichogeninį tremorą sukelia psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Šis drebulys gali staiga atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Drebulys paprastai atrodo sunkesnis, kai kenčiantis asmuo patiria stresą, ir pagerėja, kai stresas sumažėja.

3. Smegenėlių tremoras

Šiuos drebulius sukelia smegenėlių (smegenėlių) pažeidimas. Ši būklė gali atsirasti dėl insulto, naviko ar vėžio išsėtinė sklerozė.

4. Parkinsono drebulys

Šie tremorai atsiranda kaip Parkinsono ligos simptomų dalis. Šią būklę dažniausiai patiria vyresni nei 60 metų žmonės. Tremoras sergant Parkinsono liga paprastai būna tam tikro tipo ramybės tremoras, t.y. pasirodo ramybės būsenoje.

5. Distoninis tremoras

Distoninis tremoras pasireiškia žmonėms, kurie patiria distonija. Šie drebėjimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir jiems būdingi besisukantys ir pasikartojantys kūno dalies judesiai. Ši būklė paprastai išnyksta po poilsio.

6. Ortostatinis tremoras

Tiksli ortostatinio tremoro priežastis nėra žinoma. Šiam tremorui būdingi kojų raumenų susitraukimai, kurie atsiranda netrukus atsistojus ir nuslūgsta, kai žmogus pradeda kelti koją, vaikščioti ar sėdėti.

7. Fiziologinis tremoras

Fiziologinį tremorą dažniausiai sukelia ne nervų sistemai priklausanti liga, pvz., tirotoksikozė ar hipoglikemija. Šio tipo drebulys išnyks savaime, kai bus pašalinta priežastis.

Tremoro simptomai

Tremorui būdingi keli simptomai, būtent:

  • Nekontroliuojamų rankų, rankų, kojų ir galvos drebėjimo judesių atsiradimas
  • Vibruojančio balso atsiradimas kalbant
  • Sunku rašyti ar piešti dėl drebėjimo
  • Sunku sugriebti ar naudoti valgymo indus dėl purtymo

Atsižvelgiant į simptomų atsiradimo laiką, drebulys skirstomas į du tipus:

  • Poilsio tremoras

    Šis drebulys atsiranda ramybės būsenoje, pavyzdžiui, sėdint suspaudus rankas arba stovint pakabintomis rankomis. Šis drebulys dažniausiai pasireiškia rankose ir pirštuose.

  • Veiksmo drebulys

    Šis drebulys atsiranda atliekant judesį, pavyzdžiui, rašant, ištiesiant ranką, keliant sunkų daiktą arba pirštu nukreipiant į daiktą.

Kada eiti pas gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei drebulys pasunkėja, trukdo veiklai arba yra šie simptomai:

  • Atsitiko staiga
  • Pasireiškia jaunesniems nei 50 metų amžiaus žmonėms ir nėra jokių paveldimų veiksnių
  • Jį lydi eisenos pokyčiai, raumenų silpnumas, sunku kalbėti ir širdies plakimas

Tremoro diagnozė

Norėdami diagnozuoti tremorą, gydytojas užduos klausimus apie patirtus skundus ar simptomus, narkotikų vartojimo istoriją ir paciento bei šeimos ligos istoriją.

Po to gydytojas taip pat atliks fizinę apžiūrą, kad nustatytų:

  • Kai atsiranda drebulys, ar jis atsiranda ilsintis ar judant?
  • Kūno dalis ir pusė, kuriai yra drebulys

Apžiūros metu gydytojas paprašys paciento parašyti, laikyti daiktą, pirštu paliesti nosį, nubrėžti spiralę ir pan. Be to, gydytojas taip pat atliks neurologinį tyrimą, kad nustatytų bet kokius nervų sistemos sutrikimus.

Norėdami patvirtinti diagnozę, gydytojas atliks keletą papildomų tyrimų, tokių kaip:

  • Kraujo tyrimai skydliaukės hormonų funkcijai ir tam tikrų medžiagų, galinčių sukelti drebulį, kiekiui nustatyti
  • Nuskaitymas naudojant kompiuterinę tomografiją arba MRT, norint pamatyti smegenų anomalijas
  • EMG (elektromiograma), skirta raumenų aktyvumui matuoti ir raumenų reakcijai į nervų stimuliaciją matyti

Tremoro gydymas

Specifinio tremoro gydymo nėra. Kai kuriais atvejais gydymas gali būti nereikalingas, jei drebulys yra lengvas arba ne dėl konkrečios ligos ar būklės.

Gydymas paprastai atliekamas gydant būklę, kuri sukelia drebėjimą. Pavyzdžiui, jei tremorą sukelia hipertiroidizmas, gydymas atliekamas gydant hipertirozę.

Drebėjimui gydyti gali būti naudojami keli gydymo metodai, įskaitant:

  • Narkotikai

    Drebėjimui gydyti naudojami kelių rūšių vaistai, būtent: beta blokatoriai (vaistai, plečiantys kraujagysles), raminamieji, arba prieštraukuliniai vaistai.

  • Botox injekcijos

    Gydytojas suleis botulino toksinas (Botox) į pacientų, patiriančių drebulį, raumenis. Ši injekcija sumažins dažnai pasitaikančio tremoro intensyvumą.

  • Fizioterapija

    Fizioterapija siekiama padėti pacientams suvaldyti drebulį ir prisitaikyti prie patiriamo drebėjimo, kad jie galėtų judėti. Be to, kineziterapija taip pat siekiama lavinti ir gerinti paciento kūno koordinacijos gebėjimus.

  • smegenų operacija

    Jei tremoras yra labai stiprus, trukdo veiklai ir nesumažėja aukščiau nurodytais būdais, gydytojas gali pasiūlyti operaciją. talamotomija (smegenų dalies, įtariama sukėlusi tremorą, pašalinimas), kad drebulys sustotų.

Be to, galima montuoti DBS implantus (gilus smegenų stimuliavimas), kontroliuoti impulsus smegenyse ir turėtų sumažinti drebulį, ypač esminį tremorą.

Tremoro komplikacijos

Tremoras paprastai nėra rimta būklė. Tačiau jei tai sukelia Parkinsono liga, ligai progresuojant būklė gali pablogėti.

Jei drebulys pasireiškia dažnai ir stiprėja, jis taip pat gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:

  • Sunku atlikti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, valgyti, maudytis ir dirbti
  • Socialiniai sutrikimai, atsirandantys dėl to, kad pacientai riboja fizinį aktyvumą, keliones ir bendravimą su kitais, kad išvengtų gėdos dėl drebėjimo

Tremoro prevencija

Tikrai veiksmingų prevencinių priemonių drebėjimui išvengti nėra. Geriausia, ką galima padaryti, tai laikytis gydytojo pateiktų gydymo rekomendacijų, jei sergate liga, sukeliančia drebulį. Be to, apribokite ir venkite dalykų, kurie gali sukelti drebėjimą, pavyzdžiui:

  • Apribokite arba venkite kofeino vartojimo, jei tai gali sukelti drebulį
  • Nustok rūkyti
  • Nustokite vartoti per daug alkoholio