Žemas kraujospūdis atsiranda, kai kraujospūdis nukrenta žemiau normos. Šią būklę gali lemti daugybė veiksnių – nuo dehidratacijos, staigių kūno padėties pokyčių, streso, šalutinio vaistų poveikio iki tam tikrų ligų.
Žemas kraujospūdis medicinoje taip pat žinomas kaip hipotenzija. Ši būklė atsiranda, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mmHg. Ši būklė kartais būna besimptomė, todėl sergantysis nesuvokia, kad jam žemas kraujospūdis.
Tačiau kai kuriais kitais atvejais žmonėms, kenčiantiems nuo hipotenzijos, ištikus žemo kraujospūdžio priepuoliui gali atsirasti simptomų, tokių kaip nuovargis, galvos svaigimas, pykinimas ir net alpimas.
Keletas žemo kraujo priepuolio tipų
Štai keletas žemo kraujospūdžio tipų, atsižvelgiant į priežastį:
1. Ortostatinė hipotenzija
Ortostatinė hipotenzija – žemo kraujospūdžio priepuolis, atsirandantis žmogui staiga atsistojus iš sėdimos, pritūpusios ar gulimos padėties. Kai kūnas prisitaiko prie šio padėties pasikeitimo, žmogus kelias sekundes gali jausti galvos svaigimą arba svaigulį.
Ši būklė labai dažna vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jauniems suaugusiems bei vaikams.
2. Hipotenzija po valgio
Hipotenzija po valgio yra žemo kraujospūdžio būklė, kuri atsiranda praėjus maždaug 1-2 valandoms po valgio. Simptomai gali būti panašūs į ortostatinę hipotenziją. Manoma, kad hipotenzija po valgio atsiranda dėl to, kad į virškinamąjį traktą patenka daugiau kraujo, kad pavalgius būtų palaikomas virškinimo procesas.
Ši būklė yra reta jauniems suaugusiems, tačiau gana dažna vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, žemas kraujospūdis po valgio taip pat dažniau pasireiškia žmonėms, kurie serga tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu, nervų sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, Parkinsono liga, diabetu.
3. Vasovagalinė hipotenzija
Vasovagalinė hipotenzija yra žemo kraujospūdžio priepuolis, atsirandantis, kai nervų sistema skatina kraujagysles sumažinti kraujospūdį. Jauni suaugusieji ir vaikai dažniausiai patiria tokio tipo hipotenziją. Simptomai gali būti šaltas prakaitas, galvos svaigimas, neryškus matymas ir alpimas.
Vazovagalinė hipotenzija gali atsirasti žmogui per ilgai stovint, pavyzdžiui, ilgai stovint per ceremonijas ar pavargus darbe.
4. Ūminė hipotenzija
Tai žemo kraujospūdžio priepuolis, kuris atsiranda staiga, pavyzdžiui, dėl šoko. Ši būklė yra pati sunkiausia kraujospūdžio mažinimo forma.
Kai žmogų ištinka šokas, kraujospūdis staiga nukrenta iki labai žemo lygio, todėl smegenys ir kiti kūno organai negali gauti pakankamai kraujo, kad galėtų tinkamai veikti. Šoko priežastys gali būti įvairios – nuo sunkios dehidratacijos, sunkaus kraujavimo iki sepsio.
Jei laiku negydoma, ūmi hipotenzija dėl šoko gali sukelti pavojingų komplikacijų ir net mirtį.
Kaip įveikti žemą kraujospūdį ir jo išvengti
Žemas kraujospūdis apskritai gali būti gydomas šiais būdais:
- Gerkite daugiau vandens, kad padidintumėte kraujo ir kūno skysčių kiekį ir išvengtumėte dehidratacijos.
- Valgykite maistingą maistą, įskaitant maistą, kuriame yra druskos ar natrio. Tačiau reikia nuolat vartoti druskos, kad jos nebūtų per daug, nes tai gali sukelti hipertenziją arba per aukštą kraujospūdį.
- Venkite staiga keisti kūno padėtį ir per ilgai stovėti. Jei pradeda svaigti galva, skauda galvą arba svaigsta galva atsistojus, pirmiausia pabandykite atsisėsti ir padaryti pertrauką.
- Apriboti alkoholinių gėrimų vartojimą.
- Jei įmanoma, ryte išgerkite puodelį kavos ar arbatos su kofeinu.
- Norėdami pagerinti kraujotaką, naudokite specialias kojines.
- Reguliariai mankštinkitės maždaug 30 minučių kiekvieną dieną arba maždaug 150 minučių kiekvieną savaitę.
Norėdami stebėti kraujospūdį, turite atlikti kraujospūdžio matavimą naudojant sfigmomanometrą. Šį tyrimą galima atlikti gydytojo kabinete arba savarankiškai namuose, naudojant skaitmeninį sfigmomanometrą.
Jei žemo kraujospūdžio būklė sukelia gana nerimą keliančius simptomus arba dažnai kartojasi, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas.