Knarkimas arba knarkimas yra būklė, kai žmogus miegant skleidžia šiurkščius garsus. Ši būklė atsiranda dėl kvėpavimo takų užsikimšimo ar susiaurėjimo.
Knarkti gali bet kas ir dėl to paprastai nereikia jaudintis. Tačiau ši būklė taip pat gali būti kitų sveikatos problemų požymis, įskaitant: miego apnėja. Patartina kreiptis į gydytoją, jei knarkimas yra dažnas ir jį lydi:
- Atsibunda nuo užspringimo ar oro gavimo.
- Kiekvieną kartą pabudus skauda galvą ar gerklę.
- Dieną labai mieguistas, sunku susikaupti.
- Aukštas kraujo spaudimas.
- Nervingas.
- Yra skausmas krūtinėje.
Knarkimo priežastys
Knarkimas yra kvėpavimo takų užsikimšimo ar susiaurėjimo pasekmė. Šis susiaurėjimas sukels kvėpavimo takų vibraciją kvėpuojant, o tai sukelia knarkimą. Kuo labiau užkimšti kvėpavimo takai, tuo stipresnis knarkimas.
Kvėpavimo takų obstrukciją gali sukelti gerklės raumenų susilpnėjimas, dažniausiai dėl senėjimo. Be to, tai taip pat gali sukelti sveikatos būklė, pavyzdžiui:
- Miego apnėja.
- Nosies ar kvėpavimo takų obstrukcija dėl alergijos ar sinusito.
- Kreiva nosis.
- Patinusios tonzilės ar adenoidai.
- Kiaulytė.
- Veido deformacijos.
- Antsvoris. Antsvorio turintys žmonės paprastai turi storą gerklės audinį, kuris blokuoja kvėpavimo takus.
Knarkimą gali sukelti ir įprotis vartoti alkoholį ar migdomuosius, nes dėl to nusilpsta liežuvio ir gerklės raumenys.
Knarkimo diagnozė
Paprastai žmogus nesuvokia, kad knarkia, kol jam nepasako toje pačioje lovoje miegantis partneris arba tame pačiame name su juo besidalijanti šeima. Knarkimas gali būti sveikatos problemos požymis, ypač jei jį lydi:
- Sunku atsikelti ryte.
- Miego trūkumo jausmas.
- Dieną mieguistas.
- Užmigti keliaujant, pavyzdžiui, per susitikimą ar net vairuodamas.
Sustojęs kvėpavimas, oro trūkčiojimas ar kojų trūkčiojimas miego metu taip pat gali būti sveikatos problemos požymis.
Pajutus minėtus nusiskundimus reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nepamirškite pasikviesti žmonių, kurie dažnai girdi jus knarkiant, kad gydytojas gautų išsamesnę informaciją.
Diagnozės procese gydytojas pirmiausia turi išsamiai išnagrinėti simptomus ir ligas, kuriomis pacientas sirgo anksčiau. Gydytojas taip pat užduos klausimus, susijusius su miego režimu, lovos švara, kiek kartų pacientas prabunda naktį, mieguistumą, kuris pasireiškia dieną, ar užmigimo trukmę.
Tada gydytojas pamatuos paciento kūno masės indeksą, kad pamatytų, ar paciento svoris yra idealus. Gydytojas taip pat atliks tyrimą, vadinamą polisomnografija, kad nustatytų, ar knarkimas netrukdo paciento miego kokybei ir ar tai nėra sveikatos problemos požymis.
Polisomnografinio tyrimo metu gydytojas stebės paciento būklę miegant. Prie paciento kūno bus pritvirtinti specialūs jutikliai, fiksuojantys smegenų bangas, širdies susitraukimų dažnį ir paciento akių judesius miego metu, vėliau analizuoti.
Po to gydytojas taip pat gali atlikti skenavimo tyrimą su rentgeno spinduliais, kompiuterine tomografija ar MRT. Šis tyrimas parodys paciento kvėpavimo takų būklę, todėl gydytojas gali matyti, kas sukelia paciento knarkimą.
Knarkimo gydymas
Kaip atsikratyti knarkimo bus pritaikyta prie priežasties. Pavyzdžiui, jei knarkimas ar knarkimas yra sukeltas alergijos, tuomet gydoma antialerginiais vaistais.
Pirmas žingsnis, kurį gydytojai paprastai rekomenduoja gydyti knarkimą, yra pakeisti savo gyvenimo būdą. Yra keletas dalykų, kuriuos reikia padaryti, būtent:
- Mažinant svorį.
- Venkite alkoholio vartojimo, ypač prieš miegą.
- Mesti rūkyti.
- Miegokite pakankamai.
- Įpraskite miegodami nevalgyti sunkaus maisto.
- Miegokite ant šono.
Tolesniu gydymu siekiama pašalinti knarkimo priežastį tiek chirurginiais, tiek nechirurginiais metodais.
Nechirurginiai metodai atliekami, kai knarkimą sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimas miego metu (miego apnėja), o chirurginis metodas atliekamas, jei priežastis yra kvėpavimo takų anomalija, pvz., kreivas nosies kaulas, tonzilitas ar padidėję adenoidai.
Kai kurie nechirurginiai gydymo būdai, būtent:
- Mašinos naudojimas nuolatinis teigiamas kvėpavimo takų slėgis (CPAP)
CPAP aparato kaukė bus uždėta ant paciento burnos ir nosies prieš einant miegoti. Šis aparatas cirkuliuoja orą, kuris gali išlaikyti atvirus kvėpavimo takus, kad pacientas galėtų geriau kvėpuoti miegodamas.
- Lašų skyrimas arba purkšti nosies
Šie vaistai skiriami alergijos sukeltam uždegimui gydyti.
- Specialių įrankių montavimas burnoje
Atliekama gydytojo odontologo patarimu ir priežiūra. Šis įrankis skirtas laikyti žandikaulį, liežuvį ir apatinę burną į priekį, kad kvėpavimo takai liktų atviri.
Kalbant apie knarkimo gydymą chirurginiu būdu, pacientai pirmiausia gali pasiteirauti gydytojo apie naudą ir riziką. Gydytojas taip pat paaiškins, kokius dalykus reikia pasiruošti prieš operaciją.
Yra keletas chirurgijos tipų, skirtų gydyti knarkimo priežastį, įskaitant:
- Tonzilektomija, atliekami, kai knarkimą sukelia tonzilių (tonzilių) sutrikimas. Šia operacija siekiama nupjauti ir pašalinti tonziles.
- Uvulopalatofaringoplastika(UPPP), kad suveržtų gerklę ir gomurį. Ši procedūra naudojama gydyti miego apnėja.
- Uvulos gomurio plastika lazeriu(LAUP), būtent veiksmas su lazerio spinduliu, siekiant ištaisyti kvėpavimo takų užsikimšimą.
- somnoplastika, sumažinti liežuvio ar gomurio audinių perteklių, naudojant radijo bangų energiją.
Knarkimo prevencija
Yra keletas būdų, kaip užkirsti kelią knarkimui ir jį sumažinti, būtent:
- Numesti svorio, jei turite antsvorio.
- Miegas šone.
- Miegokite šiek tiek pakelta galva.
- Nevartokite alkoholio, ypač prieš miegą.
- Venkite cigarečių dūmų.
- Miegokite pakankamai.
Knarkimo rizikai sumažinti taip pat gali būti naudojama juostelė arba speciali nosies blokada, palengvinanti kvėpavimą. Tačiau pirmiausia pasitarkite su gydytoju, kaip naudoti šį įrankį ir apie jo keliamą riziką.
Knarkimo komplikacijos
Knarkimas ar knarkimas dažnai erzina kitus žmones. Nors ir įprastas, knarkimas gali turėti rimtų pasekmių, ypač jei jį sukelia: miego apnėja.
Kai kurios komplikacijos apima:
- Padidėja aukšto kraujospūdžio, širdies priepuolio ir insulto rizika.
- Didelė depresija, sukelianti psichikos sutrikimus.
- Sumažėjęs seksualinis pasitenkinimas.
- Sunku susikaupti.
- Dažnai piktas ir nusivylęs.
Knarkimas, kuris mažina miego kokybę, taip pat gali sukelti mieguistumą veiklos metu. Šis mieguistumas padidins nelaimingų atsitikimų riziką tiek darbe, tiek vairuojant.